Importo procesas – tai visa grandinė nuo sandorio su užsienio tiekėju iki prekių pristatymo gavėjui ES: dokumentai, išankstinis pranešimas muitinei, atvykimas, laikinasis saugojimas, tranzitas, importo deklaracija, patikrinimas, muitų ir PVM sumokėjimas ir išleidimas į laisvą apyvartą. Šioje baigiamojoje pamokoje visa tai sudedame į vieną krovinio kelionę.
Tai mokomasis pavyzdys, o ne konkretus praktikos atvejis: jis sukurtas tam, kad matytumėte, kaip ankstesnėse 12 pamokų aptartos temos susijungia į vieną procesą. Prie kiekvieno etapo rasite nuorodą į pamoką, kurioje tema paaiškinta išsamiau.
Krovinio kelionė nuo A iki Z
Viena kelionė – visos muitinės temos.
1 / 9Siurblių dalys iš Kinijos
Sandoris ir dokumentai
Pranešimas ir atvykimas
Tranzitas į Vilnių
T1 su garantija ir plomba. Tranzitas užbaigiamas Vilniaus muitinės įstaigoje.
5 / 9Deklaracija ir patikrinimas
Mokesčiai, išleidimas, pristatymas
Muitai ir PVM sumokami arba PVM apskaitomas deklaracijoje – prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą ir pristatomos gavėjui.
7 / 9Eksportas – ta pati logika
Eksporto deklaracija, išvežimas per išvežimo muitinės įstaigą, išvežimo patvirtinimas – 0 % PVM pagrindas.
8 / 93 dalykai iš visos serijos
- Muitinė prasideda nuo sandorio, ne nuo sienos.
- Kiekvienas etapas turi savo dokumentą ir terminą.
- Tikslūs duomenys – greitas kelias.
Pavyzdys: siurblių dalys iš Kinijos į Vilnių
Įsivaizduokime Lietuvos įmonę, kuri perka pramoninių siurblių dalis iš tiekėjo Kinijoje. Prekės vežamos jūra konteineriu iš Šanchajaus į Klaipėdą, o importą įmonė nori įforminti Vilniuje, arčiau savo sandėlio. Pažiūrėkime, ką kiekviename etape reikia padaryti.
1. Sandoris – muitinė prasideda dar prieš siuntimą
Pirkėjas su tiekėju susitaria dėl kainos ir Incoterms sąlygų, pavyzdžiui, FOB Šanchajus. Tai reiškia, kad jūrinį pervežimą organizuoja ir apmoka pirkėjas, o šios išlaidos vėliau bus įtrauktos į muitinę vertę. Dar prieš sandorį verta nustatyti prekės kodą ir patikrinti TARIC: koks muito tarifas, ar netaikomas antidempingo muitas, ar nėra draudimų ir apribojimų. Plačiau – 3 pamokoje ir 12 pamokoje.
2. Dokumentai – viskas turi sutapti
Tiekėjas paruošia komercinę sąskaitą faktūrą ir pakavimo lapą, o jūrų linija išduoda konosamentą. Pirkėjas iš anksto patikrina, ar sutampa kiekiai, svoriai ir aprašymai, ar prekės aprašytos aiškiai, o ne vien „spare parts“. Jei pagal kilmę įmanoma lengvata, pasirūpinama kilmės įrodymu. Kodėl tai svarbu – 2 pamokoje ir 10 pamokoje.
3. Išankstinis pranešimas muitinei – ENS
Dar prieš konteinerį pakraunant į laivą Šanchajuje, ES muitinė turi gauti įvežimo bendrąją deklaraciją (ENS) su saugumo duomenimis. Konteineriniams kroviniams tolimuoju jūrų transportu ji pateikiama ne vėliau kaip 24 valandos iki pakrovimo išsiuntimo uoste. Ją teikia vežėjas – jūrų linija, o duomenys tvarkomi ES importo kontrolės sistemoje ICS2. Taip muitinė įvertina saugumo riziką dar prieš prekėms išplaukiant. Ką saugo ES siena ir kodėl, aptarėme 1 pamokoje.
4. Atvykimas į Klaipėdą – laikinasis saugojimas
Laivas atplaukia, konteineris iškraunamas uosto terminale ir pateikiamas muitinei. Nuo šios akimirkos prekės yra laikinai saugomos – joms per 90 dienų turi būti įforminta muitinės procedūra. Kol procedūra neįforminta, konteinerio iš terminalo išvežti negalima. Plačiau – 9 pamokoje.
5. Tranzitas iš Klaipėdos į Vilnių
Kadangi importas bus įformintas Vilniuje, Klaipėdoje tarpininkas įformina T1 tranzito deklaraciją. Mokesčiai užtikrinami garantija, konteineris užplombuojamas, o išvykimo muitinės įstaiga nustato terminą. Vežėjas privalo konteinerį nuvežti į Vilniaus muitinės įstaigą – ne tiesiai gavėjui. Ten tranzitas užbaigiamas. Plačiau – 8 pamokoje.
6. Importo deklaracija
Vilniaus terminale muitinės tarpininkas pateikia importo deklaraciją su procedūros kodu 40 – išleidimas į laisvą apyvartą. Joje nurodomas prekės kodas, kilmės šalis, muitinė vertė (prekių kaina kartu su transporto ir draudimo išlaidomis iki ES sienos) ir kiti duomenys. Kaip veikia deklaracija ir procedūros – 4 pamokoje ir 5 pamokoje.
7. Patikrinimas – kuris kanalas?
Muitinės sistema pagal rizikos analizę priskiria deklaracijai kanalą. Žaliu kanalu prekės išleidžiamos iš karto, geltonu – muitinė tikrina dokumentus, raudonu – atvyksta pareigūnai ir apžiūri konteinerį, gali paimti pavyzdžių. Jei dokumentai tvarkingi, net ir raudonas kanalas reiškia tik ilgesnį laukimą. Plačiau – 11 pamokoje.
8. Muitai, PVM ir išleidimas
Apskaičiuojami muitai ir importo PVM. Muitai sumokami muitinei, o importo PVM, jei įmonė atitinka sąlygas, gali būti apskaitomas PVM deklaracijoje, o ne mokamas muitinei. Sumokėjus mokesčius ar pateikus garantiją, prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą – nuo šiol jos yra Sąjungos prekės. Kaip tai vyksta – 6 pamokoje.
9. Pristatymas gavėjui ir dokumentų saugojimas
Konteineris pristatomas į įmonės sandėlį ir iškraunamas. Tačiau muitinės istorija čia nesibaigia: muitinė gali patikrinti deklaraciją ir po prekių išleidimo, todėl visi dokumentai Lietuvoje saugomi ne trumpiau kaip 8 metus.
| Etapas | Kas atsakingas | Pagrindinis dokumentas | Pamoka |
|---|---|---|---|
| 1. Sandoris | Pirkėjas ir tiekėjas | Sutartis, Incoterms | 3, 12 |
| 2. Dokumentai | Tiekėjas, vežėjas | Sąskaita, pakavimo lapas, konosamentas | 2, 10 |
| 3. Išankstinis pranešimas | Vežėjas | ENS | 1 |
| 4. Atvykimas | Vežėjas, terminalas | Laikinojo saugojimo deklaracija | 9 |
| 5. Tranzitas | Tranzito vykdytojas | T1 deklaracija | 8 |
| 6. Importas | Deklarantas, tarpininkas | Importo deklaracija | 4, 5 |
| 7. Patikrinimas | Muitinė | Patikrinimo rezultatai | 11 |
| 8. Mokesčiai ir išleidimas | Deklarantas, muitinė | Sprendimas išleisti prekes | 6 |
| 9. Pristatymas | Vežėjas, gavėjas | CMR, saugomi dokumentai | 10 |
O jei krovinys keliauja atgal – eksportas
Eksportuojant logika ta pati, tik atvirkščia kryptimi. Eksportuotojas pateikia eksporto deklaraciją, prekės pateikiamos muitinei ir išvežamos per išvežimo muitinės įstaigą prie ES sienos. Kai prekės išvežamos, gaunamas išvežimo patvirtinimas – pagrindas taikyti 0 % PVM. Plačiau – 7 pamokoje.
Ką reikia įsiminti iš visos serijos
- Muitinė prasideda nuo sandorio, ne nuo sienos. Prekės kodas, kilmė, vertė ir draudimai turi būti aiškūs dar prieš siuntimą.
- Kiekvienas etapas turi savo dokumentą ir terminą – ENS, laikinasis saugojimas, tranzitas, deklaracija.
- Tikslūs ir tarpusavyje sutampantys duomenys yra greičiausias kelias per muitinę.
Tai paskutinė Muitinės ABC pamoka. Visas 13 pamokų rasite Muitinės ABC puslapyje.
Dažniausi klausimai
Kiek laiko trunka visas importo procesas?
Muitinės formalumai, kai dokumentai tvarkingi ir prekėms priskirtas žalias kanalas, dažnai užtrunka nuo kelių valandų iki dienos. Ilgiau užtrunka, kai trūksta dokumentų, prekės tikrinamos raudonu kanalu ar laukiama laboratorijos rezultatų. Pats pervežimas jūra iš Azijos paprastai trunka kelias savaites.
Kada mokami muitai ir PVM?
Įforminant importą – kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Laikinojo saugojimo ir tranzito metu mokesčiai nemokami, jie tik užtikrinami. Importo PVM, jei įmonė atitinka sąlygas, gali būti apskaitomas PVM deklaracijoje.
Ar būtina įforminti tranzitą, jei importuojama ne uoste?
Jei prekės dar neįformintos ir vežamos iš uosto ar pasienio į kitą muitinės įstaigą, joms reikalinga muitinės procedūra – dažniausiai tranzitas. Alternatyva – įforminti importą iš karto uoste.
Kas atsako, jei kažkas nepavyksta?
Priklauso nuo etapo: už ENS atsako vežėjas, už tranzito užbaigimą – tranzito vykdytojas, už deklaracijos duomenis – deklarantas (ir netiesioginio atstovavimo atveju – muitinės tarpininkas kartu su juo). Todėl kiekvienas grandinės dalyvis turi žinoti savo atsakomybę.
Šaltiniai
- Sąjungos muitinės kodeksas – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013
- Vokietijos muitinė – ENS pateikimo terminai (ICS2)
- Lietuvos Respublikos muitinė
Pamoka skirta bendram supratimui ir nėra teisinė konsultacija. Pavyzdys yra mokomasis ir supaprastintas. Konkrečiais atvejais vadovaukitės galiojančiais teisės aktais ir muitinės išaiškinimais. Terminų paaiškinimus rasite logistikos ir muitinės žodyne.