Patikrinimai

Muitinės ABC · 11 pamoka · Atnaujinta 2026-10-20 · Autorius Emilis Minkevičius

Muitinės patikrinimas – tai muitinės veiksmai, kuriais tikrinama, ar deklaracijoje nurodyti duomenys atitinka tikrovę: dokumentų patikra, fizinė prekių apžiūra, pavyzdžių ėmimas ar patikrinimas po prekių išleidimo. Kuri deklaracija bus tikrinama ir kaip, nusprendžiama pagal rizikos analizę – deklaracijai priskiriamas žalias, geltonas arba raudonas kanalas.

Šioje pamokoje sužinosite, ką reiškia kiekvienas kanalas, kaip vyksta fizinis patikrinimas, kas už jį moka ir kaip jam pasiruošti. Kodėl tvarkingi dokumentai yra geriausias pasiruošimas patikrinimui, aptarėme 10 pamokoje.

Kodėl muitinė tikrina krovinius?

Muitinė atsako, kad būtų sumokėti teisingi muitai ir mokesčiai, o į ES nepatektų draudžiamos ar pavojingos prekės. Tačiau patikrinti kiekvieną krovinį neįmanoma – tai sustabdytų prekybą. Todėl muitinė taiko rizikos valdymą: kiekviena deklaracija automatiškai įvertinama pagal daugybę kriterijų – prekės kodą, kilmės ir siuntimo šalį, vertę, siuntėją, gavėją, ankstesnius pažeidimus ir kitus požymius.

Pagal šį vertinimą deklaracijai priskiriamas kanalas, kuris lemia, ar ir kaip ji bus tikrinama. Dalis patikrinimų skiriama ir atsitiktinai, todėl raudonas kanalas dar nereiškia, kad kažkas negerai.

Žalias, geltonas ir raudonas kanalai – ką jie reiškia?

• Žalias kanalas. Deklaracija priimama, prekės išleidžiamos be dokumentų ar prekių patikrinimo. Taip dažniausiai būna su įprastomis prekėmis ir patikimais prekybininkais.
• Geltonas kanalas. Muitinė tikrina dokumentus: sąskaitą, transporto dokumentą, kilmės įrodymą, sutartis ar mokėjimo dokumentus. Gali paprašyti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Prekės fiziškai netikrinamos.
• Raudonas kanalas. Fizinis prekių patikrinimas – muitinės pareigūnai atvyksta ir apžiūri krovinį. Kartu tikrinami ir dokumentai.

Muitinė taip pat gali krovinį skenuoti – peršviesti rentgeno įranga neatidarant. Tai dažnai naudojama pasienyje ir uostuose.

Kas vyksta raudono kanalo metu?

1. Krovinys pateikiamas patikrinimui. Prekės turi būti vietoje, kurioje muitinė gali jas apžiūrėti – dažniausiai terminale ar laikinojo saugojimo sandėlyje. Jas pateikia ir, jei reikia, iškrauna deklarantas ar jo atstovas.
2. Atvyksta muitinės pareigūnai ir apžiūri prekes. Paprastai tikrinama ne viskas, o dalis pakuočių.
3. Prekės sutikrinamos su dokumentais: kiekis, svoris, prekių aprašymas, etiketės, ženklinimas, kilmės žymos. Pareigūnai skaito etiketes, žiūri, kam prekė skirta ir iš ko ji pagaminta – nuo to priklauso prekės kodas.
4. Jei reikia, paimami pavyzdžiai ir išsiunčiami į muitinės laboratoriją. Laboratorija nustato prekės sudėtį ar savybes – pavyzdžiui, ar prekės kodas deklaruotas teisingai.
5. Surašomi patikrinimo rezultatai. Jei viskas atitinka, prekės išleidžiamos. Jei randamas neatitikimas, deklaracija tikslinama.

Svarbu žinoti: jei tikrinama tik dalis prekių ar paimti tik kai kurių prekių pavyzdžiai, patikrinimo rezultatai taikomi visoms toje deklaracijoje nurodytoms prekėms.

Kas moka už patikrinimą?

Prekių pristatymo į patikrinimo vietą, iškrovimo, atidarymo ir sukrovimo išlaidas apmoka deklarantas. Už paimtus pavyzdžius muitinė kompensacijos nemoka, tačiau pavyzdžių analizės išlaidas apmoka muitinė. Deklarantas turi teisę dalyvauti patikrinime pats ar per atstovą – dažniausiai tai būna muitinės tarpininkas ar terminalo darbuotojai.

Patikrinimas po prekių išleidimo

Žalias kanalas dar nereiškia, kad deklaracija niekada nebus tikrinama. Muitinė gali patikrinti deklaraciją, dokumentus ir apskaitą po prekių išleidimo – kartais praėjus keleriems metams. Tokio patikrinimo metu prašoma pateikti sąskaitas, mokėjimo dokumentus, sutartis. Todėl Lietuvoje dokumentus būtina saugoti ne trumpiau kaip 8 metus.

Kas nutinka, jei randamas neatitikimas?

Priklauso nuo to, kas rasta. Jei skiriasi kiekis, vertė ar prekės kodas, deklaracija patikslinama ir papildomai apskaičiuojami muitai bei PVM. Gali būti skiriama bauda. Jei krovinyje randama draudžiamų ar nedeklaruotų prekių, jos gali būti sulaikytos, o sunkesniais atvejais gali būti pradėtas tyrimas. Jei nesutinkate su muitinės sprendimu, jį galima apskųsti.

Kaip pasiruošti muitinės patikrinimui?

• Dokumentai turi sutapti tarpusavyje – kiekiai, svoriai ir aprašymai sąskaitoje, pakavimo lape ir transporto dokumente.
• Prekių aprašymas turi būti aiškus – ne „detalės“ ar „prekės“, o konkretus pavadinimas ir paskirtis.
• Pakavimo lapas turi būti tikslus – kad būtų galima greitai rasti reikiamą pakuotę.
• Pakuotės turi būti pažymėtos, o krovinys sukrautas taip, kad būtų galima prieiti.
• Turėkite techninę informaciją – aprašymus, sudėtį, nuotraukas. Jų gali prireikti, kai vertinamas prekės kodas.

Pavyzdys iš praktikos: automobilių detalės – į laboratoriją

Klientas atsivežė automobilių detalių iš Kinijos. Tarpininkai išsiuntė importo deklaraciją į MDAS – muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą, ir prekėms buvo priskirtas raudonas kanalas.

Atvyko muitinės pareigūnai. Iš keliolikos skirtingų rūšių prekių jie išsirinko dvi, paėmė po du kiekvienos vienetus ir nuvežė į muitinės laboratoriją analizei. Po kurio laiko gautas atsakymas: prekės pagal paskirtį ir sudėtį atitiko deklaruotas. Prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą.

Šis atvejis rodo, kad raudonas kanalas nebūtinai reiškia problemą – tai įprasta muitinės darbo dalis. Kai prekės deklaruotos teisingai, o dokumentai tvarkingi, patikrinimas baigiasi tik šiek tiek ilgesniu laukimu.

Ką reikia įsiminti

1. Kanalą lemia rizikos analizė: žalias – be patikrinimo, geltonas – dokumentai, raudonas – fizinis patikrinimas.
2. Raudono kanalo metu pareigūnai apžiūri prekes, sutikrina jas su dokumentais ir, jei reikia, paima pavyzdžius laboratorijai.
3. Muitinė gali tikrinti ir po prekių išleidimo, todėl tvarkingi ir išsaugoti dokumentai yra geriausias pasiruošimas.

Kita pamoka: Draudimai ir apribojimai – sankcijos, licencijos, sertifikatai ir prekės, kurių įvežti negalima.

Dažniausi klausimai

Ar raudonas kanalas reiškia, kad kažkas negerai?

Ne. Raudonas kanalas skiriamas pagal rizikos analizę ir dalį patikrinimų – atsitiktinai. Daugelis patikrinimų baigiasi tuo, kad prekės atitinka deklaruotas ir yra išleidžiamos.

Kas moka už muitinės patikrinimą?

Prekių pristatymo, iškrovimo ir kitų tvarkymo operacijų išlaidas apmoka deklarantas. Pavyzdžių analizės išlaidas apmoka muitinė, tačiau už paimtus pavyzdžius kompensacija nemokama.

Ar galima dalyvauti patikrinime?

Taip. Deklarantas turi teisę dalyvauti tikrinant prekes ir imant pavyzdžius pats arba per atstovą. Muitinė taip pat gali pareikalauti, kad deklarantas ar jo atstovas dalyvautų ir padėtų atlikti patikrinimą.

Kodėl tikrinama tik dalis prekių?

Muitinė dažniausiai patikrina ar paima pavyzdžius tik iš dalies prekių. Šio patikrinimo rezultatai taikomi visoms toje deklaracijoje nurodytoms prekėms. Jei deklarantas mano, kad rezultatų negalima taikyti likusioms prekėms, jis gali prašyti papildomo patikrinimo.

Šaltiniai

• Sąjungos muitinės kodeksas – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (46 str. – rizikos valdymas ir muitinis tikrinimas, 48 str. – tikrinimas po išleidimo, 188–191 str. – deklaracijos tikrinimas, prekių tikrinimas ir pavyzdžių ėmimas)
• Lietuvos Respublikos muitinė

Pamoka skirta bendram supratimui ir nėra teisinė konsultacija. Konkrečiais atvejais vadovaukitės galiojančiais teisės aktais ir muitinės išaiškinimais. Terminų paaiškinimus rasite logistikos ir muitinės žodyne.