Eksportas: deklaracija, išvežimo patvirtinimas ir 0 % PVM

Muitinės ABC · 7 pamoka · Atnaujinta 2026-10-20 · Autorius Emilis Minkevičius

Eksportas – tai muitinės procedūra, kuria Sąjungos prekės išvežamos iš ES muitų teritorijos. Ji įforminama eksporto deklaracija, o baigiasi tada, kai išvežimo muitinės įstaiga patvirtina, kad prekės iš tikrųjų paliko ES. Šis patvirtinimas pardavėjui yra įrodymas, leidžiantis taikyti 0 % PVM.

Šioje pamokoje sužinosite, kodėl eksportą reikia deklaruoti, nors mokesčių paprastai nėra, kaip eksportas vyksta žingsnis po žingsnio, kuo skiriasi eksporto ir išvežimo muitinės įstaigos ir ką daryti, jei išvežimo patvirtinimo nėra. Tai tęsinys 6 pamokos apie importą.

Kas yra eksportas muitinės prasme?

Kaip ir importo atveju, muitinės kalba čia tikslesnė už kasdienę. Prekių pardavimas į kitą ES šalį – ne eksportas: Sąjungos prekės ES viduje juda be muitinės formalumų (1 pamoka). Eksportas – tai Sąjungos prekių išvežimas už ES muitų teritorijos ribų, pavyzdžiui, į Uzbekistaną, Norvegiją ar Jungtines Amerikos Valstijas.

Eksporto procedūra prasideda pateikus eksporto deklaraciją, o baigiasi tada, kai muitinė patvirtina, kad prekės išvežtos. Tarp šių dviejų momentų prekės yra muitinės priežiūroje: jas galima vežti tik į išvežimo vietą, o ne, pavyzdžiui, parduoti Lietuvoje.

Kodėl eksportą reikia deklaruoti, jei mokesčių nėra?

Eksportuojant muitų paprastai nėra, todėl naujokai kartais klausia, kam iš viso reikalinga deklaracija. Priežastys yra kelios:

• PVM. Eksportuojamoms prekėms taikomas 0 % PVM tarifas, tačiau pardavėjas turi įrodyti, kad prekės tikrai išvežtos iš ES. Pagrindinis įrodymas – muitinės išvežimo patvirtinimas.
• Kontrolė. Eksportuojant tikrinama, ar prekėms netaikomos sankcijos, ar tai nėra dvejopo naudojimo prekės ir ar nereikia licencijos. Pastaraisiais metais būtent ši kontrolė tapo griežčiausia.
• Saugumas ir statistika. Eksporto deklaracijoje pateikiami duomenys apie krovinį, kuriuos muitinė naudoja rizikai vertinti, o valstybė – užsienio prekybos statistikai.

Kaip vyksta eksportas žingsnis po žingsnio?

1. Deklaracija. Muitinės tarpininkas pateikia eksporto deklaraciją eksporto muitinės įstaigai – paprastai ten, kur įsisteigęs eksportuotojas arba kur prekės pakraunamos.
2. Rizikos vertinimas. Muitinė gali deklaraciją priimti iš karto, paprašyti papildomų dokumentų arba paskirti fizinį patikrinimą.
3. Išleidimas eksportui. Muitinė išleidžia prekes eksportui – nuo šiol jas galima vežti į išvežimo vietą.
4. Gabenimas iki sienos. Prekės vežamos iki išvežimo muitinės įstaigos.
5. Išvežimas. Išvežimo muitinės įstaiga – pasienio postas, uostas ar oro uostas – patikrina, ar pateiktos tos pačios prekės, ir praleidžia jas per ES sieną.
6. Patvirtinimas. Išvežimo įstaiga elektroniniu būdu praneša eksporto įstaigai, kad prekės išvežtos, ir deklaracija uždaroma. Deklarantas ar jo tarpininkas gauna elektroninį išvežimo patvirtinimą (praktikoje dažnai vadinamą IE599 pranešimu).

Kuo skiriasi eksporto ir išvežimo muitinės įstaigos?

Naujokams tai dažnai painu, nes vienam eksportui gali reikėti dviejų skirtingų muitinės įstaigų:

• Eksporto muitinės įstaiga – kur pateikiama deklaracija ir prekės išleidžiamos eksportui. Pavyzdžiui, vidaus postas Vilniuje.
• Išvežimo muitinės įstaiga – kur prekės fiziškai palieka ES. Pavyzdžiui, pasienio postas, Klaipėdos uostas ar oro uostas.

Kartais tai ta pati įstaiga, bet dažniausiai – ne. Pavyzdžiui, prekės gali būti deklaruotos eksportui Vilniuje, o išvežtos per Latvijos ar Lenkijos pasienį. Visų Lietuvos ir kaimyninių šalių muitinės postų sąrašą su kodais rasite puslapyje Muitinės postai ir padaliniai.

Kodėl svarbus išvežimo patvirtinimas?

Prekės, išleistos eksportui, turi būti išvežtos per 90 dienų. Kol išvežimo patvirtinimo nėra, eksporto deklaracija lieka „atvira“, o pardavėjas neturi pagrindinio įrodymo, kad 0 % PVM pritaikė teisėtai. Jei patvirtinimo nebus, PVM gali tekti perskaičiuoti ir sumokėti.

Jei per 90 dienų muitinė negauna žinių apie išvežimą, ji pradeda paieškos procedūrą: prašo deklaranto nurodyti, kada ir per kurią įstaigą prekės išvežtos, ir gali prašyti alternatyvių įrodymų, pavyzdžiui:

• gavėjo šalies muitinės importo deklaraciją ar kitą jos dokumentą;
• gavėjo pasirašytą transporto dokumentą (pvz., CMR važtaraštį su gavėjo spaudu);
• mokėjimo dokumentus, sąskaitas ar kitus įrodymus, kad prekės išvežtos.

Muitinė, įvertinusi įrodymus, gali patvirtinti išvežimą ir uždaryti deklaraciją. Jei per 150 dienų nuo išleidimo išvežimas taip ir nepatvirtinamas, eksporto deklaracija pripažįstama negaliojančia.

Ką patikrinti prieš eksportą?

1. Prekės kodą – nuo jo priklauso visi kiti patikrinimai (3 pamoka).
2. Sankcijas ir dvejopo naudojimo kontrolę – ar prekę apskritai galima eksportuoti į paskirties šalį ir ar jos negalima panaudoti sankcijoms apeiti. Sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei dvejopo naudojimo kontrolę galite patikrinti prekės kodo patikros įrankiu.
3. Licencijas – kai kurioms prekėms eksportui reikalingas leidimas.

Eksportuojant į Vidurinės Azijos šalis muitinė dažnai prašo papildomų dokumentų – net ir paprastoms prekėms. Kaip tai atrodo praktikoje, papasakojome straipsnyje „Rožinis pūkuotas tušinukas ir dvi dienos muitinėje“: devyni prašymai, raudonasis koridorius ir dvi darbo dienos dėl kanceliarinių prekių.

Pavyzdys iš praktikos: kačių maistas ir neuždaryta deklaracija

Buvo įforminta eksporto deklaracija kačių maistui į Uzbekistaną. Prekės buvo pakrautos ir išvyko per pasienį, tačiau muitinė per klaidą neuždarė eksporto deklaracijos. Tarpininkai negavo IE599 išvežimo patvirtinimo, todėl klientas negalėjo susigrąžinti eksportuotų prekių PVM.

Kelias savaites tarpininkai bendravo su Uzbekistano muitine ir prekių gavėju ir galiausiai gavo gavėjo šalies importo deklaraciją bei CMR važtaraštį su gavėjo spaudu. Lietuvos muitinei tai buvo įrodymas, kad prekės pasiekė gavėjo šalį ir faktiškai buvo eksportuotos. Po kurio laiko eksporto deklaracija buvo uždaryta, tarpininkai gavo IE599 patvirtinimą, ir klientas susigrąžino PVM.

Ši istorija rodo, kad eksportas nesibaigia, kai sunkvežimis kerta sieną. Jis baigiasi tik gavus išvežimo patvirtinimą. Todėl verta stebėti, ar deklaracija uždaryta, ir jei ne – kuo greičiau rinkti alternatyvius įrodymus, kol gavėjas ir dokumentai dar pasiekiami.

Ką reikia įsiminti

1. Eksportas baigiasi ne tada, kai prekės išvažiuoja, o tada, kai gaunamas išvežimo patvirtinimas.
2. Išvežimo patvirtinimas – pagrindinis įrodymas 0 % PVM taikyti. Jo nesant, galima pateikti alternatyvius įrodymus.
3. Sankcijas ir licencijas tikrinkite prieš pakraunant, o ne pasienyje.

Kita pamoka: Tranzitas – kaip prekės vežamos neįformintos, kas yra garantija ir kodėl procedūrą reikia užbaigti.

Dažniausi klausimai

Ar eksportuojant mokami mokesčiai?

Paprastai ne. ES eksporto muitai taikomi tik labai retais atvejais, o eksportuojamoms prekėms taikomas 0 % PVM tarifas, jei pardavėjas turi įrodymų, kad prekės išvežtos iš ES.

Kas yra išvežimo patvirtinimas?

Tai elektroninis muitinės pranešimas, kad eksportui išleistos prekės paliko ES muitų teritoriją. Jį išvežimo muitinės įstaiga perduoda eksporto įstaigai, o deklarantas gauna patvirtinimą (praktikoje dažnai vadinamą IE599 pranešimu). Jis naudojamas kaip įrodymas taikant 0 % PVM.

Kas nutinka, jei prekės nebuvo išvežtos?

Prekės turi būti išvežtos per 90 dienų nuo išleidimo eksportui. Jei per šį laiką muitinė negauna žinių apie išvežimą, ji pradeda paieškos procedūrą ir gali prašyti alternatyvių įrodymų. Jei per 150 dienų išvežimas nepatvirtinamas, deklaracija pripažįstama negaliojančia, o pardavėjui gali tekti perskaičiuoti ir sumokėti PVM.

Šaltiniai

• Sąjungos muitinės kodeksas – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (269 str. – Sąjungos prekių eksportas)
• Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 (334–335 str. – išvežimo patvirtinimas, paieškos procedūra ir alternatyvūs įrodymai)
• Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (248 str. – eksporto deklaracijos pripažinimas negaliojančia)
• Tarybos direktyva 2006/112/EB (146 str. – eksportuojamų prekių atleidimas nuo PVM)

Pamoka skirta bendram supratimui ir nėra teisinė ar mokestinė konsultacija. Konkrečiais atvejais vadovaukitės galiojančiais teisės aktais, muitinės ir VMI išaiškinimais. Terminų paaiškinimus rasite logistikos ir muitinės žodyne.