Muitinės dokumentai – tai dokumentai, kuriais pagrindžiami muitinės deklaracijoje nurodyti duomenys: prekių vertė, kiekis, kilmė, statusas ir gabenimo būdas. Svarbiausi iš jų – komercinė sąskaita faktūra, pakavimo lapas, transporto dokumentas (CMR, konosamentas, oro važtaraštis) ir, jei taikoma lengvata, kilmės ar statuso įrodymas, pavyzdžiui, EUR.1 ar A.TR.
Šioje pamokoje sužinosite, ką įrodo kiekvienas dokumentas, kada jo reikia ir kodėl vienas trūkstamas popierius gali kainuoti tūkstančius eurų. Kaip duomenys iš dokumentų patenka į deklaraciją, aptarėme 4 pamokoje, o apie kodą, kilmę ir vertę – 2 pamokoje.
Dokumentai: ką įrodo kiekvienas popierius
Sąskaita, CMR, EUR.1, A.TR ir kiti.
1 / 9Deklaracijos duomenys turi būti pagrįsti
Vertė ir kiekis
Kaip ir kuo prekės atkeliavo
Kilmės ir statuso įrodymai
Kai prekei taikomi apribojimai
Licencijos, fitosanitariniai ir veterinariniai sertifikatai, atitikties dokumentai. Plačiau – 12 pamokoje.
6 / 9Lietuvoje – ne trumpiau kaip 8 metus
Muitinės patikrinimas gali vykti ir praėjus keleriems metams po importo, todėl dokumentus būtina išsaugoti.
7 / 9A.TR, atvežtas kurjeriu
Prekės iš Turkijos – be A.TR sertifikato. Siuntėjas jį parūpino, kurjeris atvežė, muitas – 0 %. Klientas sutaupė 3 700 €.
8 / 93 dalykai iš šios pamokos
- Kiekvienas deklaracijos duomuo turi būti pagrįstas dokumentu.
- Be kilmės ar statuso įrodymo lengvatos nėra.
- Dokumentus saugokite 8 metus.
Kodėl muitinei reikia dokumentų?
Muitinės deklaracijoje nurodoma prekių vertė, kiekis, kodas, kilmė, pardavėjas, pirkėjas ir daug kitų duomenų. Kiekvienas iš jų turi būti kuo nors pagrįstas. Būtent pagal dokumentus apskaičiuojami muitai ir PVM, taikomos lengvatos ir tikrinama, ar prekėms netaikomi draudimai.
Muitinės tarpininkas dokumentus ne tik perrašo į deklaraciją, bet ir tikrina: ar sutampa kiekiai, svoriai, gavėjas, ar sąskaitoje nurodyta realiai sumokėta kaina ir ar nėra galimybės pritaikyti lengvatą. Jei dokumentai tarpusavyje prieštarauja, problemų beveik neišvengiama.
Komercinė sąskaita faktūra – vertės įrodymas
Komercinė sąskaita faktūra (angl. commercial invoice) – pagrindinis dokumentas, iš kurio nustatoma muitinė vertė. Joje turėtų būti:
- pardavėjo ir pirkėjo pavadinimai bei adresai;
- sąskaitos numeris ir data;
- aiškus prekių aprašymas, kiekis ir vieneto kaina;
- bendra suma ir valiuta;
- pristatymo sąlygos pagal Incoterms (pvz., FOB, CIF, DAP).
Sąskaitoje nurodyta kaina turi atitikti realiai sumokėtą ar mokėtiną sumą. Kodėl per maža vertė sąskaitoje baigiasi papildomais mokesčiais, parodėme 4 pamokos pavyzdyje. Pagal Incoterms sąlygas sprendžiama, ar prie vertės reikia pridėti transporto ir draudimo išlaidas, todėl kartu dažnai reikalinga ir transporto sąskaita.
Pakavimo lapas – kiekio ir svorio įrodymas
Pakavimo lapas (angl. packing list) parodo, kiek yra pakuočių, koks jų bruto ir neto svoris ir kas kurioje pakuotėje. Muitinei jis ypač naudingas fizinio patikrinimo metu – pagal jį lengva rasti reikiamą prekę. Kai sąskaitoje svorių nėra, neto svoris deklaracijoje dažniausiai imamas iš pakavimo lapo.
Transporto dokumentai – kaip prekės atkeliavo
- CMR – tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis.
- Konosamentas (B/L, angl. bill of lading) – jūrų transporto dokumentas, kuris kartu yra ir teisės į krovinį dokumentas.
- Oro važtaraštis (AWB, angl. air waybill) – oro transporto dokumentas.
- CIM arba SMGS važtaraštis – geležinkelio transporto dokumentai.
Transporto dokumentas parodo siuntėją, gavėją, maršrutą, pakuočių skaičių ir svorį. Šie duomenys turi sutapti su sąskaita ir pakavimo lapu.
Kilmės ir statuso įrodymai – kai taikomas mažesnis muitas
ES yra sudariusi prekybos susitarimus su daugeliu šalių, pagal kuriuos prekėms gali būti taikomas mažesnis arba nulinis muitas. Tačiau lengvata taikoma ne automatiškai – ją reikia įrodyti dokumentu:
- EUR.1 judėjimo sertifikatas – patvirtina lengvatinę prekių kilmę. Jį eksportuojančios šalies prašymu patvirtina tos šalies muitinė.
- Pareiškimas apie kilmę – eksportuotojo deklaracija sąskaitoje ar kitame komerciniame dokumente, kad prekės yra lengvatinės kilmės. Daugelyje naujesnių susitarimų jis pakeičia EUR.1.
- A.TR judėjimo sertifikatas – naudojamas prekyboje su Turkija. Svarbu: A.TR neįrodo kilmės. Jis patvirtina, kad pramoninės prekės yra laisvoje apyvartoje ES ir Turkijos muitų sąjungoje, todėl joms muitas netaikomas. Žemės ūkio produktams ir anglies bei plieno produktams vietoj A.TR reikia kilmės įrodymo.
Be lengvatinių įrodymų, kai kada prašomas ir nelengvatinis kilmės sertifikatas – pavyzdžiui, kai prekėms taikomas antidempingo muitas pagal kilmės šalį.
Leidimai ir sertifikatai
Kai kurioms prekėms reikia papildomų dokumentų: licencijų (pvz., dvejopo naudojimo prekėms), fitosanitarinių sertifikatų (augalams), veterinarinių sertifikatų (gyvūninės kilmės produktams), atitikties dokumentų. Be jų prekės neišleidžiamos, net jei visi kiti dokumentai tvarkingi. Plačiau apie tai – 12 pamokoje „Draudimai ir apribojimai“.
Muitinės dokumentai ir MRN
Kiekviena muitinės deklaracija – importo, eksporto ar tranzito – gauna unikalų MRN (angl. Movement Reference Number) numerį. Pagal jį deklaraciją galima rasti muitinės sistemose, o eksporto MRN reikalingas ir 0 % PVM pagrįsti, kaip aptarėme 7 pamokoje. Šiuos dokumentus taip pat būtina saugoti.
| Dokumentas | Ką įrodo | Kada reikalingas |
|---|---|---|
| Komercinė sąskaita faktūra | Prekių vertę, pardavėją, pirkėją | Beveik visada |
| Pakavimo lapas | Pakuočių skaičių, svorį, turinį | Dažniausiai, ypač patikrinimui |
| CMR / B/L / AWB / CIM / SMGS | Gabenimą, maršrutą, siuntėją ir gavėją | Visada, pagal transporto rūšį |
| Transporto sąskaita | Transporto išlaidas muitinei vertei | Kai transportas neįskaičiuotas į kainą |
| EUR.1 / pareiškimas apie kilmę | Lengvatinę kilmę | Kai norima taikyti lengvatinį muitą |
| A.TR | Laisvos apyvartos statusą ES–Turkijos muitų sąjungoje | Pramoninėms prekėms iš Turkijos |
| Licencijos, sertifikatai | Atitiktį draudimams ir apribojimams | Kai prekei taikomi apribojimai |
Kiek laiko reikia saugoti dokumentus?
Sąjungos muitinės kodeksas nustato, kad dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 3 metus, tačiau valstybės narės gali nustatyti ilgesnį terminą. Lietuvoje dokumentai ir informacija, susiję su muitinės formalumais, saugomi ne trumpiau kaip 8 metus (Muitinės įstatymo 25 straipsnis). Muitinė gali atlikti patikrinimą ir praėjus keleriems metams po importo, todėl be dokumentų pagrįsti deklaruotų duomenų nebus kuo.
Pavyzdys iš praktikos: A.TR, atvežtas kurjeriu, sutaupė 3 700 €
Klientas atsivežė prekes iš Turkijos ir norėjo jas importuoti. Tarpininkas, tikrindamas dokumentus, paklausė kliento, ar jis turi A.TR sertifikatą – su juo prekėms taikomas nulinis muito tarifas. Klientas sertifikato neturėjo.
Klientas susisiekė su siuntėju, šis sertifikatą parūpino ir kurjeriu atsiuntė klientui. Su A.TR krovinys buvo išmuitintas taikant 0 % muito tarifą, ir klientas sutaupė 3 700 €.
Šis atvejis rodo, kad tarpininko darbas – ne tik užpildyti deklaraciją, bet ir pastebėti, kokių dokumentų trūksta. Vienas popierius lėmė, ar klientas mokės kelis tūkstančius eurų muito, ar nemokės nieko. Geriausia, kai A.TR ar EUR.1 siunčiamas kartu su kroviniu – tada nereikia laukti kurjerio.
Ką reikia įsiminti
- Kiekvienas deklaracijos duomuo turi būti pagrįstas dokumentu, o dokumentų duomenys turi tarpusavyje sutapti.
- Lengvatinis muitas taikomas tik turint įrodymą – EUR.1, pareiškimą apie kilmę ar, prekyboje su Turkija, A.TR.
- Lietuvoje dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 8 metus.
Kita pamoka: Patikrinimai – kodėl muitinė tikrina krovinius, kaip vyksta patikrinimas ir kaip jam pasiruošti.
Dažniausi klausimai
Ar A.TR yra kilmės sertifikatas?
Ne. A.TR patvirtina, kad prekės yra laisvoje apyvartoje ES ir Turkijos muitų sąjungoje, o ne tai, kur jos pagamintos. Jis taikomas pramoninėms prekėms. Žemės ūkio, anglies ir plieno produktams lengvatai taikyti reikia kilmės įrodymo, pavyzdžiui, EUR.1.
Ką daryti, jei sąskaitoje yra klaida?
Geriausia klaidą ištaisyti iki deklaravimo – paprašyti tiekėjo pataisytos sąskaitos. Jei klaida paaiškėja po prekių išleidimo, reikia kreiptis į muitinę dėl deklaracijos duomenų patikslinimo. Klaidos nereikėtų ignoruoti – ji gali paaiškėti per patikrinimą.
Ar būtinas pakavimo lapas?
Ne visada, bet jis labai palengvina deklaravimą ir patikrinimą. Jei sąskaitoje nėra svorių ir pakuočių duomenų, be pakavimo lapo juos teks gauti kitaip.
Kiek metų reikia saugoti muitinės dokumentus?
Lietuvoje – ne trumpiau kaip 8 metus pagal Muitinės įstatymą. Sąjungos muitinės kodekso minimalus terminas yra 3 metai, bet Lietuvoje taikomas ilgesnis.
Šaltiniai
- Sąjungos muitinės kodeksas – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (51 str. – dokumentų saugojimas)
- Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas Nr. IX-2183 (25 str. – dokumentų ir informacijos saugojimas)
- Europos Komisija – Access2Markets (lengvatinė kilmė, A.TR ir EUR.1)
- Lietuvos Respublikos muitinė
Pamoka skirta bendram supratimui ir nėra teisinė konsultacija. Konkrečiais atvejais vadovaukitės galiojančiais teisės aktais ir muitinės išaiškinimais. Terminų paaiškinimus rasite logistikos ir muitinės žodyne.