Muitinė ir ES siena

Muitinės ABC · 1 pamoka · Atnaujinta 2026-10-19 · Autorius Emilis Minkevičius

Muitinė – tai institucija, kuri prižiūri prekių judėjimą per Europos Sąjungos išorės sieną: surenka muitus ir importo PVM, saugo visuomenę nuo pavojingų ir draudžiamų prekių, prižiūri, kad būtų laikomasi sankcijų ir eksporto apribojimų. Lietuvoje šį darbą atlieka Lietuvos Respublikos muitinė, tačiau ji veikia pagal bendras visai ES taisykles.

Šioje pamokoje sužinosite, kas yra ES muitų sąjunga, kodėl prekė iš Lenkijos keliauja be muitinės, o prekė iš Šveicarijos – ne, kur Lietuvoje yra ES išorės siena ir kas nutinka prekei, kai ji tą sieną kerta.

Kas yra muitinė ir ką ji saugo?

Pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinė pirmiausia atsakinga už Europos Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą. Paprastai tariant, ji prižiūri viską, kas į ES įvežama, iš jos išvežama arba per ją vežama tranzitu. Muitinės darbą galima suskirstyti į keturias sritis:

• Mokesčiai. Įvežant prekes iš trečiųjų šalių, muitinė apskaičiuoja ir surenka muitus, importo PVM ir, kai taikoma, akcizus. Tai ES ir valstybių narių biudžetų pajamos.
• Apsauga nuo neteisėtos prekybos. Kontrabanda, padirbtos prekės, sumažinta vertė ar neteisinga kilmė – visa tai iškreipia konkurenciją sąžiningai dirbančioms įmonėms.
• Saugumas, sveikata ir aplinka. Muitinė neįleidžia ginklų, narkotikų, nesaugių gaminių ir kitų prekių, kurios gali pakenkti žmonėms ar aplinkai.
• Sankcijos ir eksporto kontrolė. Muitinė prižiūri, kad draudžiamos prekės nebūtų išvežtos į šalis, kurioms taikomos sankcijos, ir kad dvejopo naudojimo prekėms būtų gauti leidimai.

Kartu muitinė turi nestabdyti teisėtos prekybos be reikalo. Todėl didžioji dalis krovinių įforminama elektroniniu būdu, o fiziškai tikrinama tik dalis jų – pagal rizikos vertinimą. Apie tai plačiau kalbėsime pamokoje apie muitinės patikrinimus.

Kas yra ES muitų sąjunga?

ES muitų sąjunga – tai 27 Europos Sąjungos valstybės narės, kurios prekybai su likusiu pasauliu veikia kaip viena teritorija. Tai reiškia tris dalykus:

1. Tarp ES valstybių nėra muitų ir muitinės formalumų. Prekė iš Vokietijos į Lietuvą keliauja taip pat, kaip iš Kauno į Vilnių – be muitinės deklaracijos.
2. Visoje ES taikomas vienas bendrasis muitų tarifas. Prekei, įvežamai iš Kinijos, taikomas toks pat muitas, nesvarbu, ar ji įvežama per Klaipėdą, Hamburgą ar Roterdamą.
3. Taisyklės bendros. Pagrindinis teisės aktas – Sąjungos muitinės kodeksas (Reglamentas (ES) Nr. 952/2013). Muitinės kiekvienoje šalyje savos, tačiau jos taiko tas pačias taisykles.

Dėl to vienoje ES valstybėje muitinės išleista prekė toliau gali laisvai judėti po visą ES. Jei automobilių dalys įvežtos į Lenkiją ir ten deklaruotos importui, Lietuvoje jų iš naujo deklaruoti nereikia.

Kodėl prekė iš Lenkijos keliauja be muitinės, o iš Šveicarijos – ne?

Atsakymas slypi dviejose sąvokose, kurias muitinės darbe sutiksite kasdien:

• Sąjungos prekė – prekė, kuri pagaminta ES arba buvo įvežta iš trečiosios šalies ir išleista į laisvą apyvartą (t. y. deklaruota importui ir įforminta muitinėje). Tokia prekė ES viduje juda laisvai.
• Ne Sąjungos prekė – visos kitos prekės. Pavyzdžiui, prekė, ką tik atvežta iš Šveicarijos, Norvegijos ar Kinijos ir dar neįforminta muitinėje.

Įsivaizduokite du sunkvežimius, kurie tą pačią dieną atvažiuoja į Vilnių. Pirmasis veža baldus iš Varšuvos. Tai Sąjungos prekės, todėl muitinės deklaracijos nereikia: krovinys atvažiuoja ir iškraunamas pas gavėją. Antrasis veža įrangą iš Ciuricho. Šveicarija nėra ES muitų sąjungos narė, todėl jos prekės ES yra ne Sąjungos prekės. Šiam kroviniui reikės muitinės deklaracijos, bus apskaičiuoti importo mokesčiai, ir tik tada prekės bus išleistos gavėjui.

Svarbu: net jei prekei pagal laisvosios prekybos susitarimą taikomas 0 % muito tarifas, deklaracijos vis tiek reikia, o importo PVM paprastai vis tiek mokamas. Nulinis muitas nereiškia, kad muitinės formalumų nėra.

Šengenas ir muitų sąjunga – ne tas pats

Dažna naujokų klaida – manyti, kad jei pasienyje nėra pasų patikros, nėra ir muitinės. Šengeno erdvė susijusi su žmonių judėjimu, o muitų sąjunga – su prekių judėjimu. Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas yra Šengeno erdvėje, bet ne ES muitų sąjungoje. Todėl vairuotojas iš Ciuricho gali nė karto nerodyti paso, o jo vežamas krovinys vis tiek turi būti įformintas muitinėje.

Kur yra ES išorės siena Lietuvoje?

Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi yra ES išorės siena. Tačiau ES išorės siena – tai ne tik sausumos pasienio punktai. Prekės į ES patenka ir per:

• pasienio geležinkelio stotis – traukiniais iš Baltarusijos ir Rusijos;
• Klaipėdos jūrų uostą – laivais iš viso pasaulio;
• tarptautinius oro uostus – lėktuvais, įskaitant pašto ir kurjerių siuntas.

Be to, muitinė dirba ne tik pasienyje. Didelė dalis krovinių deklaruojama šalies viduje esančiuose muitinės postuose ir terminaluose, į kuriuos prekės atvežamos muitinės priežiūroje. Visų Lietuvos muitinės postų sąrašą su adresais ir kodais rasite puslapyje Muitinės postai ir padaliniai.

Kas nutinka prekei, kai ji kerta ES išorės sieną?

Nuo to momento, kai prekė įvežama į ES muitų teritoriją, ji patenka į muitinį prižiūrėjimą – taip teisės aktuose vadinama muitinės priežiūra. Tai reiškia, kad prekės savininkas negali ja laisvai disponuoti: parduoti, naudoti ar vežti kur panorėjęs, kol prekei nėra pritaikyta muitinės procedūra ir muitinė jos neišleido.

Kokia procedūra bus pritaikyta, priklauso nuo to, ką su preke ketinama daryti:

• jei prekė lieka ES ir bus parduodama ar naudojama – ji importuojama (išleidžiama į laisvą apyvartą);
• jei ją reikia nuvežti į kitą vietą neįformintą – taikomas tranzitas;
• jei prekė laukia, kol bus įforminta, – ji laikinai saugoma muitinės prižiūrimoje vietoje.

Kiekvieną iš šių situacijų išsamiau aptarsime kitose pamokose. Kol kas svarbu suprasti principą: prekė iš už ES ribų yra „muitinės rankose“ tol, kol muitinė nepasako „leista“.

Pavyzdys iš praktikos: siunta iš Šveicarijos

Vežėme siuntą iš Šveicarijos. Klientas nustebo, kad prekių neatvežėme tiesiai jam, o pirmiausia padėjome į muitinės prižiūrimą sandėlį ir pradėjome prašyti papildomų dokumentų, reikalingų importui įforminti. Buvo apskaičiuoti importo mokesčiai, klientas pervedė juos į muitinės surenkamąją sąskaitą, prekės buvo deklaruotos muitinei – ir tik tada prekes pristatėme jam.

Klientui tai atrodė kaip papildoma biurokratija. Iš tikrųjų tai standartinė tvarka: Šveicarija nėra ES muitų sąjungoje, todėl jos prekės ES yra ne Sąjungos prekės. Kol jos neišleistos į laisvą apyvartą, pristatyti jų gavėjui negalima. Tokios situacijos dažniausiai kyla tada, kai siuntėjas yra Europoje, bet ne ES – Šveicarijoje, Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje.

Ką reikia įsiminti

1. ES – viena muitų teritorija. Tarp ES valstybių prekės juda be muitinės formalumų, o su likusiu pasauliu ES prekiauja pagal vienas taisykles.
2. Prekė iš už ES ribų nuo pirmos minutės yra muitinės priežiūroje, kol jai pritaikoma procedūra ir muitinė ją išleidžia.
3. Šengenas – apie žmones, muitų sąjunga – apie prekes. Šveicarija ir Norvegija yra Šengeno erdvėje, bet jų prekės ES vis tiek deklaruojamos.

Kita pamoka: Trys klausimai apie kiekvieną prekę – kas tai, iš kur ir kiek kainuoja.

Dažniausi klausimai

Ar gabenant prekes tarp ES šalių reikia muitinės deklaracijos?

Ne. Sąjungos prekės tarp ES valstybių narių juda be muitinės deklaracijos ir muitų. Išimčių yra, pavyzdžiui, akcizais apmokestinamoms prekėms (alkoholiui, tabakui, degalams) taikomi atskiri gabenimo dokumentai, o prekėms, vežamoms į ES teritorijas, esančias už PVM teritorijos ribų (pvz., Kanarų salas), gali reikėti muitinės formalumų.

Ar Norvegija ir Šveicarija yra ES muitų sąjungoje?

Ne. Norvegija ir Šveicarija yra Šengeno erdvėje, tačiau ne ES muitų sąjungoje. Su jomis ES turi laisvosios prekybos susitarimus, todėl daugeliui prekių, turinčių šių šalių kilmę, muitas gali būti nulinis. Tačiau muitinės deklaracija vis tiek reikalinga, o importo PVM paprastai mokamas.

Kodėl prekėms iš Jungtinės Karalystės taikomi muitinės formalumai?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES muitų sąjungos narė. Todėl prekės iš Didžiosios Britanijos ES laikomos ne Sąjungos prekėmis: jas reikia deklaruoti, o importo mokesčiai apskaičiuojami kaip ir prekėms iš kitų trečiųjų šalių.

Ką reiškia „ne Sąjungos prekė“?

Ne Sąjungos prekė – tai prekė, kuri neturi Sąjungos prekės statuso: atvežta iš trečiosios šalies ir dar neišleista į laisvą apyvartą. Tokia prekė yra muitinės priežiūroje, kol jai pritaikoma muitinės procedūra (pavyzdžiui, importas) arba kol ji išvežama iš ES.

Šaltiniai

• Sąjungos muitinės kodeksas – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (3 str. – muitinės misija, 4 str. – Sąjungos muitų teritorija, 5 str. – sąvokos, 134 str. – muitinis prižiūrėjimas)
• Lietuvos Respublikos muitinė

Pamoka skirta bendram supratimui ir nėra teisinė konsultacija. Konkrečiais atvejais vadovaukitės galiojančiais teisės aktais ir muitinės išaiškinimais. Terminų paaiškinimus rasite logistikos ir muitinės žodyne.