Tranzitas

Muitinės ABC · 8 pamoka · Atnaujinta 2026-10-20 · Autorius Emilis Minkevičius

Muitinės tranzitas – tai procedūra, kuria prekės gabenamos muitinės priežiūroje iš vienos muitinės įstaigos į kitą, nesumokėjus muitų ir importo PVM. Mokesčiai sustabdomi, o jų sumokėjimą užtikrina garantija. Procedūra baigiasi tik tada, kai prekės nepažeistos ir laiku pateikiamos paskirties muitinės įstaigai.

Šioje pamokoje sužinosite, kada naudojamas tranzitas, kuo skiriasi T1, T2 ir TIR, kokios muitinės įstaigos dalyvauja, kam reikalinga garantija ir kas nutinka, jei tranzitas laiku neužbaigiamas. Kur tranzitas yra tarp kitų procedūrų, parodėme 5 pamokoje.

Kas yra muitinės tranzitas?

Įsivaizduokite, kad konteineris iš Kinijos atplaukė į Klaipėdos uostą, bet prekes norima įforminti importui Vilniuje, arčiau gavėjo. Prekės dar neįformintos, todėl vežti jų laisvai negalima. Tam ir skirtas tranzitas: muitinė leidžia prekes pervežti iš vienos muitinės įstaigos į kitą, o muitai ir importo PVM kol kas nemokami.

Muitinė rizikuoja: jei prekės pakeliui „dingtų“, mokesčiai liktų nesumokėti. Todėl tranzitui reikalinga garantija, o prekės dažniausiai užplombuojamos. Tranzitą įformina tranzito vykdytojas – asmuo, atsakingas už tai, kad prekės laiku ir nepažeistos pasiektų paskirties muitinės įstaigą. Dažnai tai muitinės tarpininkas.

Kada naudojamas tranzitas?

• Iš uosto ar pasienio į vidaus postą. Prekės atvyko į Klaipėdą ar per sausumos sieną, o importas įforminamas Vilniuje ar Kaune.
• Į kitą ES šalį. Prekės įvežtos į ES per Lietuvą, bet importuojamos Lenkijoje ar Vokietijoje.
• Per ES teritoriją. Prekės iš vienos trečiosios šalies vežamos į kitą ir ES tik kerta.
• Toliau už ES ribų. Prekės vežamos per trečiąsias šalis – pavyzdžiui, į Vidurinę Aziją.

T1, T2 ir TIR – kuo skiriasi?

• T1 – išorinis tranzitas. Naudojamas ne Sąjungos prekėms, kurios vežamos neįformintos. Tai dažniausias tranzito tipas Lietuvoje.
• T2 – vidinis tranzitas. Naudojamas Sąjungos prekėms, kurios pakeliui kerta bendrojo tranzito šalį (pvz., Šveicariją), kad išlaikytų Sąjungos prekių statusą.
• TIR. Tarptautinė sistema, veikianti pagal TIR konvenciją su TIR knygele ir jos garantija. Ji naudojama vežant prekes už bendrojo tranzito erdvės ribų, pavyzdžiui, į Vidurinės Azijos ar Kaukazo šalis.

Bendrojo tranzito erdvę sudaro ES valstybės ir šalys, prisijungusios prie Bendrojo tranzito konvencijos: Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas, Turkija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Sakartvelas, Moldova ir Juodkalnija. Visose jose naudojama ta pati elektroninė tranzito sistema NCTS, todėl T1 ar T2 tranzitas gali prasidėti vienoje šalyje ir baigtis kitoje.

Kokios muitinės įstaigos dalyvauja tranzite?

• Išvykimo muitinės įstaiga – kur įforminama tranzito deklaracija, nustatomas terminas ir uždedamos plombos.
• Tranzito muitinės įstaiga – pasienio postas, kuriame prekės įvežamos į bendrojo tranzito šalį ar iš jos išvežamos (jei maršrutas kerta sieną).
• Paskirties muitinės įstaiga – kur prekės pateikiamos ir tranzitas užbaigiamas. Po to prekėms pritaikoma kita procedūra, dažniausiai importas.

Visos šios įstaigos keičiasi informacija per NCTS sistemą: išvykimo įstaiga išsiunčia duomenis, o paskirties įstaiga praneša, kad prekės atvyko ir procedūra užbaigta. Lietuvos ir kaimyninių šalių muitinės įstaigų kodus rasite puslapyje Muitinės postai ir padaliniai.

Kas yra tranzito garantija ir kam ji reikalinga?

Tranzito garantija – tai įsipareigojimas sumokėti muitus ir mokesčius, jei prekės nepasieks paskirties įstaigos. Ją pateikia tranzito vykdytojas, dažniausiai per banką ar draudimo bendrovę. Garantija gali būti:

• vienkartinė – vienai konkrečiai tranzito operacijai;
• bendroji – daugeliui operacijų, iki nustatytos sumos. Ją dažniausiai turi muitinės tarpininkai ir vežėjai, kurie tranzitą įformina kasdien.

Kol tranzitas neužbaigtas, garantijos suma „užšaldyta“. Todėl neužbaigti tranzitai riboja tarpininko galimybes įforminti naujus.

Kaip užbaigiamas tranzitas ir kas nutinka, jei jis neužbaigtas?

Tranzito procedūra užbaigiama tik tada, kai prekės kartu su reikalinga informacija pateikiamos paskirties muitinės įstaigai:

1. per terminą, kurį nustatė išvykimo muitinės įstaiga;
2. nepažeistos – su nepažeistomis plombomis ir be pakeitimų;
3. paskirties muitinės įstaigai – o ne tiesiai gavėjui.

Už tai atsako tranzito vykdytojas. Tačiau atsakomybę dalijasi ir vežėjas ar gavėjas, kuris priėmė prekes žinodamas, kad jos gabenamos tranzito procedūra. Jei prekės pristatomos gavėjui neužbaigus tranzito, laikoma, kad jos išvengė muitinės priežiūros: atsiranda muitų skola, o mokesčius gali tekti sumokėti tranzito vykdytojui arba jie išieškomi iš garantijos.

Pavyzdys iš praktikos: vežėjas nuvažiavo tiesiai pas gavėją

Muitinės sandėlyje buvo įformintas tranzitas prekėms iš Kinijos. Jos turėjo važiuoti į Lenkijos muitinę, ten būti išmuitintos ir tik tada pristatytos gavėjui. Tačiau vežėjas pakeliui į muitinę neužvažiavo – nuvažiavo tiesiai į iškrovimo vietą, ir prekės buvo iškrautos neatlikus muitinės procedūrų.

Po kurio laiko tarpininkai pastebėjo, kad tranzitas neuždarytas, o jo galiojimo terminas eina į pabaigą. Prasidėjo skambučiai klientui, gavėjo šalies muitinei, vežėjui. Prekės vėl buvo pakrautos į sunkvežimį ir nugabentos į muitinę, o importo deklaracija įforminta dar nepasibaigus tranzito terminui. Po to prekės grąžintos gavėjui ir parduotos rinkoje. Viskas baigėsi gerai.

Šis atvejis rodo du dalykus. Pirma, tranzitas užbaigiamas muitinėje, o ne pas gavėją – vežėjas ir gavėjas turi tai žinoti. Antra, tarpininkui būtina stebėti, ar tranzitai uždaromi: šiuo atveju laiku pastebėta problema leido išvengti muitų skolos ir garantijos išieškojimo.

Ką reikia įsiminti

1. Tranzitas leidžia vežti neįformintas prekes, o muitus ir mokesčius užtikrina garantija.
2. Prekės pirmiausia pateikiamos paskirties muitinės įstaigai ir tik po to – gavėjui.
3. Neužbaigtas tranzitas reiškia muitų skolą tranzito vykdytojui, todėl jo užbaigimą būtina stebėti.

Kita pamoka: Kur prekė laukia – laikinasis saugojimas, terminalai ir muitinės sandėliai.

Dažniausi klausimai

Kas yra tranzito vykdytojas?

Tai asmuo, kuris įformina tranzito deklaraciją savo vardu ir atsako už tai, kad prekės laiku ir nepažeistos pasiektų paskirties muitinės įstaigą. Jis pateikia garantiją. Dažnai tranzito vykdytojas yra muitinės tarpininkas arba vežėjas.

Kiek laiko galioja tranzito deklaracija?

Terminą, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai, nustato išvykimo muitinės įstaiga, atsižvelgdama į maršrutą ir transporto rūšį. Jei pakeliui nutinka kliūčių (gedimas, eilės pasienyje), apie jas reikia pranešti muitinei.

Kas nutinka, jei sugadinama plomba?

Pažeista plomba reiškia, kad muitinė nebegali būti tikra, jog krovinys nepakeistas. Apie tai reikia nedelsiant pranešti artimiausiai muitinės įstaigai. Paskirties įstaiga tokį krovinį paprastai tikrina, o jei trūksta prekių, gali atsirasti muitų skola.

Ar tranzitui reikia mokėti muitus?

Ne. Tranzito metu muitai ir importo PVM nemokami – jie tik užtikrinami garantija. Mokesčiai sumokami vėliau, kai prekės importuojamos paskirties šalyje, arba iš garantijos, jei tranzitas neužbaigiamas.

Šaltiniai

• Sąjungos muitinės kodeksas – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (226–227 str. – išorinis ir vidinis tranzitas, 233 str. – tranzito vykdytojo, vežėjo ir gavėjo pareigos)
• Europos Komisija – muitinės tranzitas ir Bendrojo tranzito konvencija
• Lietuvos Respublikos muitinė

Pamoka skirta bendram supratimui ir nėra teisinė konsultacija. Konkrečiais atvejais vadovaukitės galiojančiais teisės aktais ir muitinės išaiškinimais. Terminų paaiškinimus rasite logistikos ir muitinės žodyne.