Skubu tik penktadienį: kodėl „degantys“ kroviniai užgęsta iki pirmadienio

Kiekvienas, dirbęs logistikoje, yra jį sutikęs: skubus krovinys penktadienio popietę. Kai kas – kone kiekvieną savaitę.

Penktadienis, 16:00

Organizmas jau kažkur genetiniame lygyje jaučia darbo savaitės pabaigos ekstazę. Rankos pačios atrašinėja į paskutinius el. laiškus, perskaitomos ir atsakomos paskutinės žinutės „mesendžeriuose“. Paskutinės 😊

Ir tada krovinys, kuris dvi savaites ramiai gulėjo sandėlyje ir niekam nebuvo reikalingas, staiga tampa svarbiausiu ir skubiausiu kroviniu visoje Europoje.

Vilkikas jau prie sandėlio, dokumentai pašte, reikia skubiai pakrauti ir įforminti tranzito deklaraciją. Šeštadienį rezervuota eilė pasienyje, užsakytos garantijos, o sekmadienį – vairuotojo dukters vestuvės. Todėl JŪS PRIVALOTE sutvarkyti viską šiandien. O geriau – vakar.

Ką gi – klientas visada teisus.

Skambutis tarpininkams: dar vietoje, su keiksmažodžiais, bet užsilaikys. Padarys. Skambutis į terminalą: penktadienis, užimtumas didžiulis, niekas negali, niekas nenori (bet juk žinau, kad padarys 😊). Įjungiu visą savo vidinį grožį, pažadu nelikti skolingas ir suderinu viską. Pakrovimas suvedamas sistemoje, klientui pranešu, kad sutvarkysime – liko tik pakrauti.

BET – sunkvežimio teritorijoje nėra.

Penktadienis, 18:00

Jau namuose, prisijungęs prie darbinio el. pašto, rašau laišką klientui – neatrašo. „Mesendžeryje“ visos žinutės neperskaitytos, telefono ragelio nekelia. Na, penktadienis juk…

Tarpininkai skambina: darbai padaryti, bet mašinos nėra, todėl nieko negali įforminti. Terminalas klausia, ką daryti – viskas paruošta pakrovimui, žmonės jau nori namo.

Ką gi… Paliekame mašiną pirmadieniui.

Pirmadienis, 10:00

Sunkvežimio teritorijoje nėra. „Sugedo“.

Taip, „sugedo“ 😊

Tai ne pavienis atvejis

Šią istoriją galima pasakoti kaip anekdotą. Tačiau kiekvienas, dirbęs sandėlyje, muitinės tarpininkavime ar terminale, žino: tai ne išimtis, o savaitės ritmas. Penktadienio popietę skuba atsiranda dažniau nei bet kada kitu metu – ir dažniau nei bet kada kitu metu išgaruoja iki pirmadienio.

Priežastis paprasta: skuba dažniausiai gimsta ne logistikoje, o planavime. Krovinys dvi savaites gulėjo sandėlyje – vadinasi, sprendimas jį išsiųsti buvo atidėliojamas. Savaitės pabaigoje atidėti darbai tampa „degančiais“ ir keliauja žemyn grandine: nuo kliento – ekspeditoriui, nuo ekspeditoriaus – tarpininkui, terminalui, vairuotojui. Kiekviena grandis skubą jaučia stipriau, o kontrolės turi vis mažiau.

Ir beveik niekas nepatikrina paprasčiausio fakto: ar vilkikas iš tikrųjų yra ten, kur sakoma.

Kiek kainuoja netikra skuba

Klientui ši istorija nekainavo nieko. Visiems kitiems – nemažai.

• Žmonių laikas. Tarpininkai liko po darbo, terminalo komanda pertvarkė darbus, kad tilptų dar vienas pakrovimas.
• Paruošti, bet nepanaudoti ištekliai. Rezervuota eilė pasienyje, užsakytos garantijos, suvesti duomenys sistemoje – viskas veltui.
• Gera valia. Tai brangiausia. Kiekvienas „padarysim išimties tvarka“ yra kreditas, kurį gauname iš partnerių. Jei jis išleidžiamas tuščiai, kitą kartą, kai skuba bus tikra, jo gali nebeužtekti.

Yra ir ilgalaikė kaina. Kai „skubu“ skamba kas penktadienį, žodis praranda prasmę. Kaip pasakoje apie piemenuką, šaukusį „vilkas!“: kai vilkas ateis iš tikrųjų, niekas nebeatbėgs.

Kaip atpažinti, ar skubus krovinys tikrai skubus

Prieš įjungiant visą savo vidinį grožį, verta užduoti kelis klausimus:

1. Ar vilkikas fiziškai yra? Ne „jau važiuoja“ ir ne „jau prie sandėlio“, o konkretus valstybinis numeris, vairuotojo kontaktas ir atvykimo laikas.
2. Ar dokumentai tikrai pas mus? „Dokumentai pašte“ dažnai reiškia, kad jų dar niekas nematė.
3. Kas iš kliento pusės bus pasiekiamas po 17 val.? Jei niekas – skuba baigsis kartu su darbo diena.
4. Kas nutiks, jei krovinys išvažiuos pirmadienį? Jei atsakymas „nieko ypatingo“ – tai ne skuba, o nekantrumas.

Ką galima pakeisti

• Nėra mašinos – nėra veiksmų. Įforminimas ir pakrovimas pradedami tik tada, kai transporto priemonė užregistruota teritorijoje.
• Aiškūs penktadienio terminai. Iki kada priimami užsakymai, kurie dar bus įvykdyti tą pačią dieną.
• Skuba turi kainą. Kai skubus įforminimas po darbo valandų kainuoja daugiau, „skubių“ krovinių staiga sumažėja.
• Atvirai su partneriais. Jei skuba pasirodė netikra, verta tai pasakyti tarpininkams ir terminalui – ir ištesėti pažadą nelikti skolingam.

Apie tai, kiek neplanuoti atvykimai kainuoja terminalams, plačiau rašiau straipsnyje „5 didžiausi terminalų neefektyvumai, kuriuos šiandien matau rinkoje“.

Pabaigai

Tikros skubos logistikoje netrūksta: genda technika, keičiasi reguliavimas, užstringa pasienis. Būtent todėl netikrai skubai neturėtume eikvoti nei laiko, nei partnerių geros valios.

O kiek jūsų „skubių“ krovinių buvo skubūs tik penktadienį?