TRAKIS: kai verslas tampa muitinės infrastruktūra

TRAKIS sistema šiandien dažnai pristatoma kaip technologinis sprendimas, skirtas efektyvinti muitinės procesus. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba logiškai – daugiau skaitmenizacijos, daugiau automatizavimo, daugiau kontrolės.

Tačiau pažvelgus giliau, tampa akivaizdu, kad tai nėra tik technologinis pokytis.

Tai – struktūrinis pokytis, keičiantis santykį tarp valstybės ir verslo.

Kas iš tikrųjų yra TRAKIS?

TRAKIS yra integruota transporto priemonių ir prekių kontrolės sistema, kurią diegia Lietuvos muitinė, siekdama efektyviau valdyti procesus muitinės postuose .

Iš esmės tai reiškia, kad:

transporto priemonių judėjimas tampa susietas su deklaracijų duomenimis
numeriai nuskaitomi ir tikrinami automatiškai
dalis kontrolės sprendimų perkeliama į sistemą

Iš pirmo žvilgsnio – logiška evoliucija.

Tačiau problema prasideda ten, kur ši sistema išeina už muitinės ribų.

Privatus verslas kaip infrastruktūra

Vienas esminių TRAKIS aspektų – reikalavimas integruoti privačių muitinės sandėlių sistemas į muitinės IT infrastruktūrą.

Tai reiškia, kad:

sandėliai turi diegti eismo valdymo sistemas
šias sistemas integruoti su muitinės platformomis
užtikrinti duomenų perdavimą realiu laiku

Ir svarbiausia – visa tai daroma verslo sąskaita.

Pagal pateiktą informaciją, tokios integracijos gali kainuoti apie 20 000 eurų, kuriuos turi padengti pats verslas .

Tai iš esmės keičia modelį.

Nes čia nebe valstybė kuria infrastruktūrą, o verslas ją finansuoja.

Kontrolės perėmimas

Po integracijos dalis funkcijų pereina muitinei.

Sistema:

identifikuoja transporto priemones
tikrina jų atitikimą deklaracijoms
perima judėjimo kontrolę, jei duomenys sutampa

Tai reiškia, kad sandėlis nebe pilnai valdo savo srautus.

Jis tampa sistemos dalimi.

Kitaip tariant – operacinė kontrolė pradeda būti dalinama.

Proporcingumo klausimas

Šioje vietoje atsiranda esminis klausimas: ar tokie reikalavimai yra proporcingi?

Straipsniuose apie TRAKIS jau keliami klausimai dėl:

teisinio pagrįstumo
proporcingumo
atitikties ES principams

Ir tai nėra atsitiktinis klausimas.

Nes Europos muitinės sistemos kryptis pastaraisiais metais yra aiški:

daugiau pasitikėjimo verslu
daugiau supaprastinimų
daugiau rizikos pagrindu veikiančios kontrolės

TRAKIS atveju matome kitą kryptį.

Pasitikėjimas ar kontrolė?

Skirtumas tarp dviejų modelių yra esminis.

Pasitikėjimo modelis:

verslas veikia savarankiškai
kontrolė taikoma selektyviai
atsakomybė paskirstyta

Kontrolės modelis:

procesai centralizuojami
duomenys renkami iš anksto
sprendimai perkeliami į sistemą

TRAKIS aiškiai juda antruoju keliu.

Ir čia atsiranda strateginis klausimas:

ar tai yra kryptis, kuri ilgainiui stiprina verslo aplinką?

Kaina, kuri nėra tik finansinė

Dažniausiai diskusijoje minimi tik tiesioginiai kaštai:

integracijos
IT sprendimai
infrastruktūra

Tačiau reali kaina yra platesnė.

Verslas moka:

per investicijas
per papildomą procesų sudėtingumą
per sumažėjusį lankstumą

Ir svarbiausia – per prarastą kontrolę savo operacijose.

Logistikoje tai yra kritinis veiksnys.

Nes kiekvienas papildomas sluoksnis tarp sprendimo ir veiksmo:

lėtina procesą
didina neapibrėžtumą
mažina efektyvumą

Kur link tai veda?

TRAKIS nėra tik sistema.

Tai signalas apie kryptį.

Apie tai, kaip valstybė mato savo santykį su verslu:

kaip partnerį
ar
kaip valdomą infrastruktūros dalį

Jeigu šis modelis taps norma, tai reikš:

daugiau tokių sistemų
daugiau integracijų
daugiau kontrolės sluoksnių

Ir vis mažiau vietos verslo savarankiškumui.

Pabaigai

Diskusija apie TRAKIS neturėtų būti apie technologiją.

Ji turėtų būti apie principą.

Kas turi kurti infrastruktūrą?

Kas turi ją finansuoti?

Ir kas galiausiai turi kontroliuoti procesus?

Nes šiandien atsakymas, panašu, krypsta viena kryptimi.

Ir tai yra kryptis, kurią verta labai aiškiai įsivertinti – kol ji dar netapo standartu.