Emilis Minkevičius

Logistikos procesai be iliuzijų

Logistika dažnai atrodo tvarkinga tik prezentacijose.

Skaidrėse viskas aišku: procesai apibrėžti, atsakomybės paskirstytos, terminai suvaldyti, rizikos identifikuotos. Srautai juda, sistemos komunikuoja, KPI atitinka planą.

Realybėje – kitaip.

Realybėje procesai dažnai gyvena tarp sistemų. Tarp atsakomybių. Tarp skirtingų interesų. Tarp „taip turėtų būti“ ir „taip veikia iš tikrųjų“.

Šis blogas atsirado būtent apie tą tarpą.

Kodėl „be iliuzijų“

Logistikos sektoriuje dirba daug profesionalų. Tačiau viešoje erdvėje apie procesus kalbama retai – arba paviršutiniškai.

Dominuoja:

  • sėkmės istorijos,
  • technologijų pažadai,
  • optimizavimo naratyvai,
  • „skaitmenizacijos revoliucija“.

Mažiau kalbama apie:

  • neveikiančias integracijas,
  • rankinius pataisymus sistemose,
  • procesų dubliavimą,
  • atsakomybės vakuumą,
  • realias muitinės ir operacines trintis.

„Be iliuzijų“ nereiškia ciniškai.
Tai reiškia – be marketinginio filtro.

Logistika nėra tik judėjimas

Dažnai logistika suvokiama kaip fizinis judėjimas: krovinys A → sandėlis → terminalas → klientas.

Tačiau tikroji logistikos architektūra yra nematoma.

Ji susideda iš:

  • muitinės režimų ir jų niuansų,
  • deklaravimo logikos,
  • sandėlio valdymo sistemų ribojimų,
  • terminalų infrastruktūros apribojimų,
  • realaus laiko sprendimų,
  • žmogiško faktoriaus.

Kai šie sluoksniai nesutampa – atsiranda procesinė trintis.

Ir dažniausiai ji nėra matoma klientui.
Ji matoma tik tiems, kurie dirba viduje.

Procesai dažnai veikia „nes taip susitarėme“

Viena iš didžiausių iliuzijų – kad procesai yra racionaliai suprojektuoti.

Praktikoje daug kas atsiranda:

  • iš paveldėtų sprendimų,
  • iš senų sistemų,
  • iš laikino workaround, kuris tapo nuolatiniu,
  • iš bandymo išspręsti vieną problemą, sukuriant tris naujas.

Logistikos organizacijos retai turi galimybę sustoti ir perbraižyti visą procesų architektūrą. Dažniau jos adaptuojasi prie nuolatinių pokyčių.

Todėl procesai tampa kompromisų rinkiniu.

Šis blogas bus apie tai, kaip tie kompromisai veikia realybėje.

Muitinė – ne tik formalumas

Muitinės procesai dažnai suvokiami kaip techninis formalumas.

Tačiau praktikoje jie:

  • formuoja srautų struktūrą,
  • riboja sandėlio operacijas,
  • keičia atsargų valdymą,
  • veikia pinigų srautą,
  • generuoja operacinę riziką.

Net nedidelis netikslumas deklaracijoje gali sukelti grandininį efektą:

  • papildomi tikrinimai,
  • laikini sulaikymai,
  • papildomi kaštai,
  • reputacinė rizika.

Apie tai kalbama retai.
Čia bus kalbama.

Terminalai ir sandėliai – tai ne tik kvadratiniai metrai

Distribucijos infrastruktūra dažnai vertinama per:

  • plotą,
  • lokaciją,
  • kainą.

Tačiau reali vertė slypi:

  • procesų architektūroje,
  • zonų logikoje,
  • informacinių sistemų integracijoje,
  • operacinių sprendimų greityje,
  • gebėjime reaguoti į nestandartinius atvejus.

Terminalas gali būti modernus, bet procesiškai trapus.
Gali būti techniškai paprastas, bet operaciškai stabilus.

Šiame bloge analizuosiu, kas lemia tą skirtumą.

Automatizavimas – ne stebuklingas sprendimas

Skaitmenizacija ir automatizavimas dažnai pristatomi kaip universalus atsakymas.

Tačiau automatizuoti galima tik tai, kas:

  • aiškiai apibrėžta,
  • stabilu,
  • pakankamai standartizuota.

Jeigu pats procesas yra nestabilus, automatizacija tik pagreitins chaosą.

Todėl pirmas žingsnis – ne robotai.
Pirmas žingsnis – procesų skaidrumas.

Apie ką bus šis blogas

Artimiausiuose tekstuose bus nagrinėjama:

  • realūs muitinės režimų taikymo niuansai,
  • procesų konfliktai tarp komercijos ir operacijų,
  • sandėlio ir deklaravimo logikos nesutapimai,
  • infrastruktūros sprendimai, kurie atrodo geri, bet kuria riziką,
  • organizacinės struktūros įtaka procesų stabilumui,
  • klaidos, kurios atsiranda ne dėl kompetencijos trūkumo, o dėl sistemos konstrukcijos.

Bus konkretu.
Bus struktūruota.
Be sensacingų antraščių.

Apie ką čia nebus

Čia nebus:

  • motyvacinių tekstų,
  • „10 būdų optimizuoti sandėlį“,
  • paviršinių technologijų apžvalgų,
  • tuščių trendų analizės.

Šis blogas nėra apie įvaizdį.
Jis apie struktūrą.

Kam tai skirta

Šis turinys skirtas:

  • logistikos ir muitinės specialistams,
  • operacijų vadovams,
  • procesų analitikams,
  • infrastruktūros sprendimus priimantiems vadovams,
  • tiems, kurie jaučia, kad „kažkas stringa“, bet nori suprasti kodėl.

Jeigu logistika jums yra tik transporto organizavimas – čia bus per gilu.

Jeigu logistika jums yra procesų architektūra – čia bus aktualu.

Pabaigai

Logistika nėra chaotiška.
Ji tiesiog sudėtinga.

Ir sudėtingumas reikalauja ne iliuzijų, o aiškumo.

Šis blogas – apie aiškumą.

Leave a comment